Padėk vaikams

Šiandien beidama Vilniaus
universiteto jungiamuosiuose rūmuose (JR) buvau pakviesta parašyti Kalėdinius
pasveikinimus vaikams vaikų globos namuose. Verslo informacijos ir konsultacijų
centro (VIKC) nariai organizavo akcija „Padovanok šilumą“, kuria siekiama
sukurti vaikų namams gražias Kalėdas, kupinas šypsenų bei šilto bendravimo.

Akcijos tikslai:

o       Praskaidrinti vaikų
Kalėdinę nuotaiką naujais žaislai ir kitomis reikalingomis priemonėmis

o       Leisti jiems pajusti, kad
mes nepamiršome, ką reiškia būti vaikais

o       Skatinti aktyvų
bendravimą tarp vaikų ir studentų.

Organizatoriai kviečia
norinčius prisidėti dovanoti vaikams žaislus, knygas ir kitas reikalingas
vaikams priemones (pieštukus, flomasterius, akvareles ir pan.), o taip pat parašyti
šiltus pasveikinimus ir palinkėjimus ar nupiešti ką nors vaikams ant bendro
didelio formato lapo.

Akcija vyksta nuo
gruodžio 1 d. ir truks savaitę. Dovanos renkamos JR (Saulėlėkio al.9).

Manau ši akcija verta
dėmesio. Aš būtinai prisidėsiu.

Valerija

 Mes visi vis kalbame ir kalbame apie tai, kaip yra blogai vaikams globos namuose, kokia yra situacija, su kokiomis problemomis susiduriama. Esu giliai įsitikinusi, kad jau vien kalbėjimas (konstruktyvus) padeda išspręsti tam tikras problemiškas situacijas (nes į situaciją pradedama žvelgti kitų akimis) bei rasti optimaliausius sprendimus, tačiau kartais reikia ne tik “pašnekėti”, bet ir imtis tam tikrų veiksmų, “realiai” padėti vaikams.

Bet ką gali padaryti paprastas mirtingas, turintis nors šiek tiek noro kažką pakeisti, padėti vaikams?

Ogi daug ką! Pavyzdžiui:

1.       Aplankyti vaikų globos namų auklėtinius 

Vaikai yra be galo išsiilgę šilumos ir bendravimo. Nebijokite ir tiesiog aplankykite juos. Tikrai rasite bendrą kalbą ir kokį įdomų užsiemimą – juk galima piešti (piešinius, o gal ir ką originalesnio, pvz. komiskus), lipdyti iš plastelino, žaisti stalo ir kitus žaidimus (domino, monopolis, šaškės, stalo tenisas, loginiai žaidimai ir begalė kitų), kurti papuošaliukus bei veikti kas tik šauna į galvą. Fantazija neturi ribų! Todėl susitarkite su pasirinktų globos namų (sąrašas ČIA) administracija/ darbuotojais dėl apsilankymo, prigriebkite kokių vaisių (pvz. Mandarinų – vis sveikiau nei saldainiai) ir pirmyn.

2.       Paskirti savo 2% nuo sumokėtos pajamų mokesčio dalies vaikams

Visi (dirbantys) mokame tam tikrą pajamų mokestį, kurį valstybė, sudarinėdama biudžetą, paskirsto pagal prioritetus ir poreikius. Tačiau valstybė mums suteikia galimybę nuspręsti kaip turėtų būti panaudojami tie 2%. Todėl kiekvienas iš mūsų gali dalyvauti valstybės biudžeto planavimo procese ir paskirti  2% nuo sumokėtos pajamų mokesčio dalies tiems, kuriems nori ir kam to labiausiai reikia. Paskirdami 2% pasirinktai vaikų organizacijai Jūs nieko neprarandate, o vaikų namai gauna finansinę paramą. Išlošia visi.

3.       Paremti vaikus

         Paremdami finansiškai vaikus galite įvairias būdais:

·               Telefonu – skambinant arba siunčiant SMS žinutes (pvz. su žodžiu VAIKAMS trumpaisiais numeriais 1890 (auka 2 Lt), 1891 (auka 5 Lt), 1892 (auka 10 Lt). Visi ryšio operatoriai – Omnitel, Tele2, Bitė GSM, Teo ir Mediafonas - atsisakė administravimo mokesčio už akcijos žinutes ir skambučius, tad visi suaukoti pinigai atiteks vaikams iš globos įstaigų.).

·               Pervedant pinigus tiesiai į sąskaitą banke (visos vaikų organizacijos turi sąskaitas į kurias galima pervesti pinigus, tereikia paieškoti, o jei tingisi, tai pvz: Labdaros fondas VIENYBĖ - sąskaitos nr. SEB banke LT89 7044 0600 0385 2791, banko kodas 70440; VO „Gelbėkit vaikus“ - sąskaitos nr. SEB banke LT147044060000348949; SOS Vaikų Kaimų Lietuvoje Draugija - sąskaitos nr. SEB banke LT067044060001193478).

·               Prekybos tinkle „Maxima” perkant žalsvas akcijos paramos apyrankes (kokia pinigų dalis tenka vaikams nedrįstu spėlioti).

4.       Suteikti vaikui namus – padovanoti jam šeimą

Jei tikrai rimtai apie tai galvojote, esate įsitikinę, kad galėsite skirti vaikui pakankamai laiko ir šilumos bei turite tam sąlygas – galite pasiimti vaiką savaitgaliams (vaiką, kurį jau kurį laiką lankote, susidraugavote) arba net įvaikinti visam laikui. Šitas sprendimas privalo būti ypač gerai apgalvotas, kadangi nereikėtų žaisti su vaiko jausmai, jei nesate galutinai apsisprendę.

5.       Prisidėti prie įvairiausių akcijų

Prieš Kalėdas (nors norėtųsi ir ištisus metus) yra nemažai įvairiausių akcijų skirtų vaikams. Pasinaudokite proga ir prisidėkite, sudalyvaukite.

Įdomi akcija yra surengta “SOS vaikų kaimai Lietuvoje” organizacijos, kuri siūlo įsigyti kalėdinius atvirukus ir taip paremti jų globotinius. Prisijunkite prie akcijos, juk kalėdos jau arti. Atvirukų katalogą galite rasti ČIA. 

Viena iš naujesnių akcijų yra tokia: kiekvienas, iki gruodžio 20 dienos užsisakęs Sofa travel kelionę į Egiptą tampa akcijos dalyviu (galioja daugumoje agentūroje): 10 litų (sumoka agentūra) nuo kiekvienos įsigytos kelionės kainos skiriama beglobių vaikų nemokamam poilsiui Egipte.

Čia tik pavyzdinė akcijos, tokių akcijų yra tikrai daug.

6.       Sugalvoti ką nors!

Jūs visada galite sugalvoti ką nors patys. Fantazija beribė, todėl ką besugalvotumėte tai tikrai pavyks – tereikia įdėti į tai dalelę savęs ir truputį pastangų, kurias su kaupu atpirks vaikų šypsenos…                                                 

AČIŪ, KAD NELIEKATE ABĖJINGI!

P.S. Jei turite kokių dar pasiūlymų, idėjų - pasidalinkite.

Alicija

Tapti globėjais ar įtėviais nedalyvavus mokymo programoje – tai tas pat, kaip
nusipirkti kostiumą ar suknelę iš anksto jų nepasimatavus. Kiek iš mūsų esame
taip pasielgę? Štai grįžtame namo ir pamatome, kad naujas kostiumas ar suknelė
iš tikrųjų atrodo visai kitaip arba netinka… Ką darome? Grąžiname? Ar jausime
nusivylimą dėl blogo pasirinkimo? O kas bus, jei parduotuvė nepriima prekių
atgal? Pyksime ant parduotuvės? O gal atiduosime šiuos daiktus kam nors kitam
arba pakabinsime juos spintos kamputyje?

Kartais bandome įsivaizduoti, kaip atrodysime su globėjos suknele ar įtėvio
kostiumu. Jeigu neturime galimybių jų pasimatuoti, galime priimti neteisingą
sprendimą, kurio pasekmės bus skaudžios ir vaikui, ir suaugusiajam.

Mokymų metu šeimos skatinamos dažnai prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar
kitoje gyvenimo situacijoje. Tik tokiu būdu galima geriau suprasti save ir
kitą. Mokytis iš savo patirties visada įdomu ir naudinga.

Reikia daug laiko ir energijos, kad galiausiai būtų priimtas galutinis teisingausias
sprendimas. Sąmoningas ir apgalvotas sprendimas apsaugos vaikus nuo naujo
išsiskyrimo su šeima, o globėjus ir įtėvius – nuo nesėkmių ir blogų patirčių.
Kam iš mūsų neteko pabuvoti skrydžių arba pasienio kontrolės punkte? Jaučiamės
nejaukiai ir užgauti, kai ilgai tikrinami lagaminai, bet vėliau pareigūnui
padėkojame. Susimąstykime, kas galėtų atsitikti, jei to nebūtų daroma…

Julija

2007 m.
liepos 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo taryba kartu su JAV
asociacija CWLA (Child Welfare League of America) pasirašė sutartį, pagal kurią
Lietuva tampa oficialia PRIDE programos licencijos turėtoja ir jai suteikiama
išimtinė teisė naudoti šią mokymų programą rengiant ir įvertinant būsimas
įtėvių ir globėjų šeimas, taip pat teikiant kvalifikuotą pagalbą jau
įvaikinusioms ir globojančioms šeimoms. Programos esmė – pagrindinis dėmesys
skiriamas gebėjimams, kuriuos privalo turėti asmenys, ketinantys globoti vaiką.

Šalies vaikų globos namuose gyvena tūkstančiai vaikų. Jie laukia pagalbos,
tikisi rasti vietos globėjų ar įtėvių širdyse, jų namuose. Svarbu, kad šeimos,
kurios ketina globoti ar įvaikinti, rastų tikrąjį pašaukimą – padėti labiausiai
stokojantiems ir bejėgiams mūsų mažiesiems piliečiams. PRIDE programos mokymai
turėtų atverti visus kelius į tą pašaukimą.

Visas PRIDE programos kursas būsimiesiems globėjams ir įtėviams trunka 50
akademinių valandų, t. y. apie 3 mėnesius. Per šį laikotarpį asmenys,
ketinantys įvaikinti ar globoti turės išklausyti 10 sesijų įvairiomis temomis,
taip pat bus individualios konsultacijos ir apsilankymai kandidatų namuose.
Taip pat kandidatai po kiekvienos sesijos namuose turės pildyti „Gyvenimo
knygą“, kurią vėliau analizuos kartu su socialiniu darbuotoju.

PRIDE
programa palengvins įvaikinimo procesą ar atvirkščiai prailgins ir apsunkins
jį? Iš vienos pusės programa tikrai naudinga Lietuvai, tačiau iš kitos pusės ji
gali išgąsdinti būsimus įtėvius, kadangi reikalaus papildomo laiko. Tačiau
tėveliai savo vaikučio laukia 9 mėnesius ir tai neatrodo jiems beprasmiška… O
ką manote Jūs?

Julija

Dažnai kalbant apie emigraciją minimos problemos susijusios su darbo rinka, „protų nutekėjimu“, akademine bendruomene, tačiau tai taip pat rykštė vaikams. Vis daugiau į užsienį geresnio gyvenimo ieškoti išvažiavę tėvai palieka savo vaikus artimiesiems, draugams arba apskritai be priežiūros. Dešimtys pradingsta užsienyje arba susikuria naujas šeimas, palikę vaikus likimo valiai. Dažnai tėvams tenka apriboti tėvų teises. Tokius emigravusių tėvų vaikus galima pavadinti gyvus tėvus turinčiais našlaičiais.

Kovo 1 d. duomenimis Lietuvoje užregistruoti 1453 vaikai, kuriuos be priežiūros paliko į užsienį uždarbiauti išvykę tėvai, tai yra trigubai daugiau nei pernai. Ir tai nėra galutiniai skaičiai. Palikti vaikai nukenčia psichologiškai. Pastebima, kad tokių vaikų ir tėvų santykiai su laiku iškrypsta. Vaikai užsisklendžia savyje, pakinta jų charakteris, tampa liūdnesni, agresyvūs, nukenčia jų mokslai.

Ypatingai yra sureikšminama materialinė gerovė, tačiau pamirštama tai, kad vaikams reikalinga kitokia nemateriali globa be šiluma. Dažnai tėvai tikina palaikantys ryšį su vaikais bei išlaikantys juos materialiai, bet ar gali iš užsienio siunčiami pinigai atstoti tėvų meilę?

Valerija

Vėl grįžtame prie „gyvybės langelių“ temos. Greitai šis projektas turėtų
būti svarstomas Seime.

Kaip paaiškėjo, dauguma politikų kaip tik nepritaria Šalaševičiūtės
pasiūlymui dėl anonimiško gimdymo.

Paksas: „Aš už tai, kad vaikas augtų su motina sveikoje, dorovės normų
paisančioje šeimoje. Norėčiau, kad tėvai neatsižadėtų savo vaikų.“

Kubilius: „Aš
už negimusios ir gimusios gyvybės apsaugą. Nematau skirtumo tarp jų. Esu prieš
argumentus, kuriais bandoma pateisinti abortus, nes jie manęs neįtikina. Gali atsirasti daug lengvabūdžių, kuriems
„gyvybės langeliai“ taptų būdu atsikratyti atsakomybės, bet jei šiuo metu tai
vienintelė reali priemonė apsaugoti gimusius nelauktus kūdikius… Šis klausimas
neišvengiamai bus mūsų darbotvarkėje.“

Uspaskichas:
„Ne visada žinome priežastis, dėl kurių moteris ryžtasi abortui. Yra daug
visokių aplinkybių, ligų. Manau, moteris yra pakankamai atsakinga, kad pati
nuspręstų, kaip jai elgtis. Visame pasaulyje abortų neuždrausime. Jei jie bus
uždrausti Lietuvoje, moteriškės vyks jų darytis į kitas šalis. Abortas – moters
sprendimo reikalas. Nebalsuočiau už jų uždraudimą. Balsuočiau už tai, kad
didelė dalis sprendimo priklausytų nuo kūno savininkės“

Masiulis: „Kalbant apie abortus, turi būti palikta galimybė rinktis.
Uždraudus juos, paliekamų vaikų skaičius tik išaugtų. Jei jau taip atsitiko,
kad moteris pastojo, bet žino, kad vaiku negalės tinkamai pasirūpinti, abortas
– būdas padarytai klaidai ištaisyti“

Zuokas: „Labai diskutuotinas klausimas. Negali nebūti atsakomybės
už tokius dalykus! Jei motina pagimdo vaiką, ji turi už jį atsakyti! Šiais
laikais toks dalykas kaip „gyvybės langeliai“ ar anoniminis gimdymas sunkiai
suprantami ir pateisinami. Kalbėti apie kategorišką abortų uždraudimą negalima,
tačiau abortų tvarka turi būti griežtai kontroliuojama: kokiomis aplinkybėmis
galima jį atlikti, iki kokios nėštumo savaitės.“

Pavilionienė: „Geriau „gyvybės langelis“ nei į gatvę išmestas vaikas, kur kas
nors gali jį nuskriausti. Tačiau moteris turėtų atsakyti už šį savo žingsnį.
Gal moteriai padėjus, suteikus jai psichologinę ir materialinę pagalbą, ji
atsiimtų savo vaikelį. Iš lengvo gyvenimo vaikų nepameta. Jei ištyrus
aplinkybes paaiškėtų, kad vaiką palikusi moteris yra visiškai asociali, ji
turėtų būti uždaroma į įstaigą, kurioje su ja dirbtų specialistai, atkurtų arba
sukurtų jos asmenybę, padėtų išspręsti problemas ir sėkmingai grįžti į
visuomenę pilnaverčiam gyvenimui. Žmogus
be praeities nesijaučia visavertis. Motina oficialiai galėtų atsisakyti savo
kūdikio, bet jo dokumentuose turėtų būti įrašyti tam tikri duomenys apie kilmę
ir biologinius tėvus.“

Taigi dauguma
politikų yra abortų šalininkai ir „gyvybės langelių“ priešininkai. Juk iš
tiesų, kaip sako Kubilius, tokie vaikų priėmimo punktai visai nuslopintų motinų
atsakomybės jausmą ir padidintų pamestinukų skaičių. Be to, Pavilionienė teisi, kiekvienas žmogus turi teisę žinoti savo šaknis. Turbūt nesmagu būti
atsiradusiam iš niekur. Tiesa tokios svajonės, kaip staigus asocialių motinų supratimas,
kad vaikus reikia mylėti ir auginti, o ne palikti likimo valiai, neįsižeiskite,
pone seimūne, JUOKINGOS.   

Mums atrodo, nors abortai ir yra mažesnė blogybė, nei paliktas vaikas,
tačiau blogybė lieka blogybe. Kodėl kai kuriais atvejais neįteisinus
priverstinės moterų sterilizacijos? Be to, valstybė turėtų skirti lėšų ir savanoriškai
sterilizacijai. Gal skamba ir žiaurokai, tačiau pagalvojus, kiek vaikų yra paliekama, ar tai ne išeitis?

Faktai:

• Vienas efektyviausių ir
  plačiausiai naudojamų šeimos planavimo metodų pasaulyje yra moterų
  sterilizacija.

• Visame pasaulyje iš 202 milijonų
  sterilizuotų porų 163 mln. porų sterilizuotos moterys.

• 2005 metų sterilizuotų
  moterų skaičius pasiekė 210 mln.

Kas yra moterų sterilizacija?

Moterų sterilizacija yra chirurginė operacija, kurios metu blokuojami
kiaušintakiai taip, kad kiaušialąstė ir spermijai negalėtų susitikti. Tai
sąlyginai paprasta operacija.

Sterilizacijos operaciją galima atlikti beveik bet kuriame
moters vaisingo gyvenimo tarpsnyje. Dažniausiai ji atliekama:

·  tuoj pat ar 48
valandų laikotarpyje po gimdymo arba Cezario pjūvio metu - post partum periode
(pogimdyminiame);

·  tuoj pat po dirbtinio
ar savaiminio aborto - postabortiniame periode;

·  kai paskutiniu metu
nebuvo nėštumo ar bent jau praėjo 6 savaitės po paskutiniojo gimdymo -
tarpiniame periode.

Ana ir Katia

Neseniai prie Lietuvos kinoteatro į akį krito gan įdomus skelbimas. Poto
teko jį matyti ir kitose vietose. Gal irgi pastebėjote?

Nuo kada gi tėvai, paliekantys savo atžalas visai parai, vadinami šauniais?
Matyt, „šaunių“ tėvelių yra daug – buvo likęs tik vienas telefono numeriukas.

Aišku, toks skelbimas priverčia nusišypsoti. Na, bet iš kitos pusės turėtų
būti ir liūdna. Jums neatrodo, kad tokie vaikai kažkiek panašūs į našlaičius?
Ko labiausiai reikia vaikui – artimo žmogaus meilės ir dėmesio.

Nesigilinsime į priežastis kam reikalingas toks darželis (darbas,
komandiruotės..), bet ar turime skatinti tėvus daryti pasirinkimą ne vaiko, o darbo
naudai?

Spalio 20 dieną minima
Tarptautinė dieną be smurto prieš vaikus. Šiai dienai paminėti skirti
renginiai, vaikų palaikymo akcijos, parodos, diskusijos, mokymai bus rengiami
visoje Lietuvoje visą savaitę. Jų tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į smurto
problemą.

Smurtas tai - seksualinė
prievarta ir išnaudojimas, fizinės ir žeminančios bausmės, nepriežiūra,
kankinimas, priverstinis darbas, ankstyvos vedybos, lyties organų žalojimas,
prievartavimas, žmogžudystė.

Smurtas virtęs mūsų kasdienybe. Vis
dažniau žiniasklaidoje išgirstame apie smurtą patyrusius vaikus. Vaikai jį
patiria visur: mokyklose, vaikų darželiuose,gatvėse, namuose. Vaikai smurtauja
vieni prieš kitus. Organizacijos “Gelbėkit vaikus” duomenimis, pasaulyje
nuo fizinio smurto ir netinkamos priežiūros kasmet miršta beveik 3500 vaikų iki
15 metų. Remiantis 2008
m. TNS Gallup atliktu tyrimu, Lietuvoje 48 proc. vaikų patiria
smurtą namuose, 65 proc. vaikų patiria patyčias ir smurtą mokyklose. Deja,
Lietuvoje neturime aiškaus įstatymo, kuris draustų visų rūšių smurtą prieš
vaikus, numatytų pažeidusių įstatymą asmenų atsakomybę.

Didelė problema yra smurtas
šeimoje. Dėl šeimoje susidariusios kritinės situacijos, vaikas, tarpininkaujant
Vaiko teisių apsaugos tarnybos, dažniausiai siunčiamas į globos namus. Vaikai į
globos namus dažnai patenka iš šeimų, rečiau iš giminių, kūdikių namų ar
gatvės. Pagrindinės priežastys: nepilna šeima, tėvų alkoholizmas, narkomanija,
bedarbystė, skurdas, smurtas prieš vaikus, kriminalinis tėvų (globėjų) elgesys.

Vaikų globos įstaigose atlikta
apklausa atskleidė siaubingą paveikslą. Anonimiškai buvo apklausti 3674 vaikų
globos ir specialiojo ugdymo įstaigų auklėtiniai, iš jų 361 prieš patekdami į
vaikų globos namus ar specialiojo ugdymo įstaigas, buvo seksualiai išnaudojami
savo šeimoje artimų asmenų, giminaičių ar svetimų žmonių. Keturi iš dešimties,
patyrusiųjų seksualinę prievartą, su tuo susidūrė ne kartą.

Tačiau ir vaikų namuose vaikai
nevisada gali jaustis saugus. Dar visai neseniai per Lietuvą nuvilnijo naujas
mažamečių seksualinio išnaudojimo skandalas. Manoma, kad Marijampolės vaikų
globos namuose gyvenantis vienas keturiolikmetis seksualiai išnaudojo
mažametes. Į Klaipėdos vaikų ligoninę dėl sumušimo pateko du globos namų
auklėtiniai. Manoma, kad vaikai nukentėjo nuo vyresnio likimo draugo.

Smurtas prieš vaikus vertinamas
įvairiai - dažniausiai jis smerkiamas, tačiau kartais ši problema yra
ignoruojama ir pamirštama. Tampame tolerantiški smurtui. Retas praeidamas gatve
ir matydamas smurtaujančius įsiterps ir išties pagalbos ranką. Tačiau vien
stebėdami ir nekovodami su smurtu tampame pasyviais jo dalyviais.

Valerija

Panevėžio dienraštyje „Sekundė“ spalio 6 dieną buvo patalpintas straipsnis apie liūdną Panevėžio vaikų globos namų situaciją. Vaikų globos namai priversti pažeidinėti higienos normas, nes juose apgyvendinama daugiau globotinių nei leistina.

Taip yra dėl nedžiuginančios tendencijos: norinčių įsivaikinti žymiai sumažėjo, o tėvams nereikalingų vaikų daugėja. Socialiniai darbuotojai, ištraukę vaiką iš asocialios aplinkos, laikinai apgyvendina jį savo namuose, kol jam atsiras vieta globos namuose.

Ta pati situacija yra ir Jonavos vaikų globos namuose. Tačiau problemą planuojama spręsti kitaip. Rukloje ruošiamasi steigti vaikų globos namų padalinį. Valdininkai svarsto, jog jis galėtų būti Ruklos vaikų darželyje, tačiau prieš tai piestu stoja vietos gyventojai. Tiek Ruklos bendruomenė, tiek miestelio seniūnas Gintas Jasiulionis įsitikinę, kad Ruklos vaikų darželis yra blogiausia vieta, kurią galėjo numatyti valdininkai. „Ruklos gyventojai piktinasi, kad asocialių šeimų vaikai bus kartu su jų vaikais – žais viename kieme, kartu bendraus“, - sakė miestelio seniūnas G. Jasiulionis. Įdomi padėtis: valdininkai pajudėjo, pradėjo mąstyti, kaip galėtų pasirūpinti vaikais, tačiau gyventojai tuo nepatenkinti! Tokia situacija puikiai parodo, kaip Lietuvoje vaikų namų globotiniai yra atstumiami nuo pačių pirmų dienų. Bet kodėl taip yra??? Jūs bijote vaikų? Bijote, kad asocialių šeimų vaikai bendraus su Jūsų vaikais ir padarys blogą įtaką? O man atrodo tokiu požiūriu Jūs parodote blogą pavyzdį ir darote blogą įtaką savo vaikams.

Jonavos naujienų portale Jonavietis.lt buvo pareikšta kelių jonaviečių nuomonė šiuo klausimu. Manyje užvirė pyktis, perskaičius vieną komentarą: „Tegul Žeimiuose kuria, kiek galima i Rukla visokį mėšlą kišt.“ „Visoks mėšlas“ – taip rukliškis apibūdino vaikus, kurių atsisakė tėvai. Įdomu, ar jis pats susimąstė, ką pasakė… „Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame“ (R.V.Emersonas). Taigi, kaip mes žiūrėsim į globos namų auklėtinius, ką mes jiems suteiksime, tą ir rasime mūsų pasaulyje…

Aš nesmerkiu tų porų, kurie neturi savo vaikų ir neįvaikina našlaičių. Jie turi argumentų, kurie juos pateisina. Niekuo nekaltinų pilkos masės, kuri galėtų padėti, bet nenori pripažinti karčios tiesos. Bet niekinu tuos, kuriems suteikiama galimybė pakeisti pasaulio dalelę į gerąją pusę, o jie ne tik nieko nedaro, bet dar ir trukdo kitiems. Iš tokių smulkmenų ir susideda mūsų šalis, mūsų pasaulis.

Julija

Neseniai krito į akį straipsnelis pavadinimu „Langelis“ kūdikiams“. Asociacijos kyla ne pačios geriausios: atneši kūdikį ir priduodi lyg kažkokį alaus butelį?

„Gyvybės langeliai“ – tai laisvai prieinamos patalpos. Norintys paliki savo kūdikį atveria langą už kurio įtvirtintas lopšys. Čia ir paliekamas vaikas. Apie jį pranešama paspaudus skambutį. Neblogai sumąstė mūsų politikai?

Aišku suprantama, kad kai kurios mamytės taip nori atsikratyti savo vaikų, kad pasiruošusios juos išmesti net į konteinerį. Dažnai naujagimiai tiesiog nužudomi  - Lietuvoje tokių atvejų nėra labai daug, todėl galbūt svarbiau rūpintis ne tuo, kaip motinos galėtų lengviau atsikratyti vaikų, o ieškoti priemonių kaip mažinti pamestinukų skaičių.

Viename interviu Girulių kūdikių namų vadovė vyriausioji gydytoja Irena Genytė griežtai pasisakė prieš „langelių“ idėją: „Gal vienai reikia vaistų, kitai spiralės, o trečiai - tiesiog pasiūlyti sterilizuotis? Kalbu apie moteris, kurios neišbrenda iš gimdymų, o savo vaikus pameta mums. Štai pernai tokia atvežė vieną kūdikį, vakar ta pati - jau antrą. O kas dirba, kad iš viso neleisti šioms moterims gimdyti? Sakote, žiauru, o ar ne žiauru gimdyti vaiką į klozetą? Turime tokį atvejį, ir žinote, kas dar žiauriau, - labai abejoju, ar ji apskritai suprato, jog gimdė.“

Jinai gerai apibūdino problemos esmę. Kodėl asociali moteriškė gali pagimdyti 11 vaikų ir visų jų atsisakyti? Kaip to nepastebi atitinkamos institucijos? Ne tik nepastebi, bet ir nori pabloginti situaciją – uždrausti abortus. Dar daugiau nepageidaujamų vaikų… ir didesnė „langelių“ paklausa.

Katia ir Ana